„Kai vaikai manęs klausia, kuo užsiimu, atsakyti sudėtinga: rengiu šou, steigiu muziejus, atlieku mokslinius tyrimus... Esu savotiškas vaizduotės inžinierius, – pasakojo 59-erių izraelietis Yaronas Meiri. – Bet labiausiai man patinkantis apibūdinimas – istorijų siuvėjas. Nesu tradicinis jų pasakotojas, esu savotiškas jų siuvėjas.“ Kokias istorijas jis „siuvo“ Lietuvoje, domėjosi Agnė Žemaitytė.
Didžiausia Artimųjų Rytų istorijos daktaro laipsnį turinčio arabų literatūros ir istorijos specialisto aistra – menas. Meilę muzikai, šokiui, teatrui Y. Meiri sėkmingai perkėlė į verslą – jau trečią dešimtmetį jo įkurta bendrovė „Orpan Group“ visame pasaulyje kuria moderniausius muziejus, lankytojų centrus, o dabar užsimojo nupinti ištisą išmanių miestų tinklą.
Pirmasis bendrovės turistinis objektas buvo 2000 m. Jeruzalėje duris atvėręs „Laiko liftas“. „Man labai patinka istorija, todėl sugalvojau objektą, kuris būtų skirtas Jeruzalės istoriją norintiems geriau pažinti miesto svečiams, – pasakojo Y. Meiri. – Nors „Laiko lifte“ integruotos moderniausios technologijos, ne jos svarbiausios. Pirmoje vietoje – pasakojimas, kurio klausydami aplankote Jeruzalės praeities, dabarties ir ateities stebuklus.“ Vėliau analogiški objektai atsirado Romoje, Limasolyje, Atlantik Sityje, Baltimorėje, Agroje, Tel Avive, Izraelio pietuose ir kitur. Visi pasakoja miesto arba tam tikro turistinio objekto istorijas.
Vardydamas visame pasaulyje įkurtus muziejus pašnekovas pamini „Ferrari“ muziejų Modenoje (Italija), Tolerancijos muziejaus Maskvoje žydiškąją dalį, daug kitų žydų istorijai skirtų muziejų: Santjago mieste Čilėje, Buenos Airėse Argentinoje, įvairiuose Izraelio miestuose. „Šiuo metu visame pasaulyje įgyvendiname ypatingą projektą, skirtą Ispanijos žydams, – pasakojo Y. Meiri. – Pagrindinis muziejus įsikurs Ispanijos sostinėje Madride, bet turės padalinius Šiaurės Amerikoje, Bulgarijoje, Graikijoje, Turkijoje. Šio projekto tikslas – ne tik papasakoti Ispanijos žydų istoriją, bet ir kalbėti apie toleranciją, atskleisti kiekvienos religijos – islamo, krikščionybės, judaizmo – grožį.“
Y. Meiri ypač didžiuojasi didžiausiam Izraelio laikraščiui ir žiniasklaidos grupei „Yedioth Ahronoth“ skirtu lankytojų centru „Naujienos 360°“. Pasak pašnekovo, informacija šiandien supa kiekvieną mūsų 360 laipsnių kampu: tai žiniasklaida, socialiniai tinklai, kiti naujienų šaltiniai. Deja, kalbant apie gebėjimą informaciją kritiškai vertinti ir atsakingai ją skleisti, situacija atrodo sudėtinga. Štai kodėl toks svarbus Y. Meiri atrodo šis žurnalistinio darbo užkulisius lankytojams atskleidžiantis centras.
Be to, kad čia galima susipažinti su laikraščio ir visos žiniasklaidos grupės istorija ir rasti kitos įprastos prekės ženklo bei rinkodaros informacijos, daug dėmesio skirta moraliniams komunikacijos klausimams. „Šiandien kiekvienas esame atsakingas už tai, kaip informaciją gauname, vartojame, kaip ją perpasakojame ir skleidžiame toliau, – sakė jis. – Ar jūs tikrinate faktus, ar ne? Izraelyje tai labai subtilūs klausimai, nes kartais išgyvename gerokai labiau stresinę situaciją nei kitų šalių piliečiai. Taigi šiandien, kai informacijos srautai beprotiški, kiekvienas esame atsakingas už tai, ką parašome feisbuke ar kitur. Reikia mokyti visuomenę tai daryti atsakingai.“
Centre įsteigtas nedidelis teatras, kur lankytojai gauna įvairiausių naujienų redakcijos darbuotojams tenkančių užduočių, jie gali pabūti fotografo, tyrėjo, redaktoriaus ar reporterio kailyje. „Patalpoje yra keletas raudonų telefonų, kuriais atsiliepus kiekvienas gauna užduotį ir turi ją atlikti, – pasakojo Y. Meiri. – Pavyzdžiui, aš esu redaktorius, jūs – fotografas. Sakau jums, kad Saudo Arabijos princas atvyksta į Vilnių ir man reikia fotoreportažo. Užduočiai atlikti skiriamas tam tikras laikas. Bet kada gali vėl suskambėti raudonasis telefonas, kuriuo atsiliepęs sužinote, kad aplinkybės pasikeitė, ir turite operatyviai priimti sprendimus. Pabaigoje visi pristato savo darbus ir gauna bendrą rezultatą. Daugelis būna tiesiog pritrenkti, kaip vieno darbas daro įtaką kitam.“
Neseniai verslininkas lankėsi Lietuvoje, kur buvo pakviestas susipažinti su Mokslo salos projektu Kaune. „Mes įrengėme daug mokslo muziejų Izraelyje, taip pat Stokholme, Švedijoje, – pasakojo jis. – Mokslo salos idėja mane sužavėjo, po to, kai susitikome su Kauno savivaldybės atstovais ir apsilankėme statybų vietoje, tikiuosi, kad būsime projekto dalis.“
Izraelio vyriausybės užsakymu „Orpan Group“ neseniai įgyvendino projektą MIC (Municipal Innovation Center). Pirmasis centras įsikūrė pačioje Tel Avivo širdyje, jo lankytojai supažindinami su inovatyviausiais technologiniais sprendimais, skirtais išmaniems miestams. Naudojant pažangiausias technologijas apsilankymas centre sukuria įvairius pojūčius apimančią interaktyvią patirtį. „Tai pirmasis toks centras pasaulyje. Mano svajonė – sukurti pasaulinį išmanių miestų MIC tinklą, tad vienas mano vizito į Lietuvą tikslų yra prijungti Vilnių prie šio tinklo. Į jį jau jungiasi Meksikas, Rio de Žaneiras, įvairūs Izraelio miestai. Šiuo metu vyksta derybos su Stambulu, tikiuosi, kad po jo bus Vilniaus eilė.“
Pasak Y. Meiri, išmanių ekranų prigrūsti muziejai šiandien ne tik nieko nebestebina, bet vis mažiau ką ir bedomina. Šiandien muziejus – tai tam tikrų metodų, kaip perteikti pasakojimą, filosofija. Kaip sudominti jaunąją kartą, jo nuomone, yra pats sudėtingiausias, tačiau drauge ir įdomiausias iššūkis. „Mes fokusuojamės į žydų vertybes, judaizmą parodome kaip religiją, turinčią įvairių sąsajų su žydų gyvenimo būdu, – pasakojo ne vieno sėkmingai veikiančio žydų istorijai ir kultūrai skirto muziejaus įkūrėjas. – Nesiekiame papasakoti, kad per Chanuką reikia uždegti chanukiją, mums svarbu, kaip suprasti Talmudą, žydų mąstymo būdą, ir diskutuoti apie tai. Šio principo nereikia taikyti vien judaizmui. Metodai, kaip patirti istorijas, universalūs visoms gyvenimo sritims ir įvairaus amžiaus lankytojams.“
Kaip į muziejų privilioti paauglius, kurių visas gyvenimas – kompiuterių ir telefonų ekranuose? Pasak Y. Meiri, akivaizdu, kad dauguma paauglių šiandien skaito gerokai mažiau, nei skaitė jų tėvai, būdami paaugliais. Jei šiandien paauglio nesudominsime per labai trumpą laiką, jie pas mus nebegrįš. Technologijos šiuo atžvilgiu yra puikios pagalbininkės, tik svarbu, kad jos padėtų pasirinkti tinkamą turinį.
Muziejų steigėjas įsitikinęs, kad yra labai daug galimybių, kaip jaunus žmones atitraukti nuo ekranų, kaip juos apžavėti: „Mūsų misija yra siekti, kad lankytojai taptų muziejaus bendruomenės nariais. Jei ateiname į mokslo, istorijos ar meno muziejų, svarbu, kad ne tik matytume, bet ir jaustume, reaguotume, pasijustume viso to dalimi.“
Istorijai skirtame muziejuje lankydamiesi jaunuoliai neturi matyti tik istorinių dokumentų. Svarbiau yra patirti, kuo muziejaus eksponatai aktualūs jų pačių gyvenime ir aplinkoje. Priešingu atveju, kad ir kurios srities muziejus būtų – mokslo, istorijos, gamtos ar kitas, jei jame nebus aktualijų, lankytojas išeis nusivylęs.
Dar viena gudrybė – paversti muziejus eklektiškus pozityvia prasme. Nes kitaip jie atrodys nuobodūs ne tik paaugliams. Taigi reikia visko: klausimų ir atsakymų iššūkių, išmaniųjų technologijų ir visų kitų dalykų, galinčių patraukti lankytojų dėmesį. Vienas būdų – suteikti galimybę daugiajutiminiam patyrimui: liesti, užuosti, girdėti, matyti, skirtingai reaguoti į erdvę.
Y. Meiri prisiminė atvejį, kai lankytojus reikėjo supažindinti su išsėtinei sklerozei gydyti skirto vaisto „Copaxone“ poveikiu: „Galvojome, kaip sukurti jo išaiškinimą. Jei esi labai protingas ir išsilavinęs, pakaks perskaityti mokslinę studiją ir suprasi, kaip viskas vyksta. Tačiau problema buvo, kad išaiškinimo reikėjo ne tiems, kuriuos vaisto poveikis ir taip domina. Todėl sukūrėme elastingą erdvę, kurios matmenys keičiasi pasakojimo metu. Lankytojas įeina į patalpą, kur jam bus paaiškinta, kaip veikia vaistas. Pirmiausia imituojami ligos simptomai – viskas aplink susitraukia, tampa ankšta. Tada prasideda pasakojimas, kaip vaistas veikia – aplinka plečiasi, tolsta lubos, sienos ir pan. Taigi panaudodami erdvę – o toks sprendimas net nereikalauja labai aukštų technologijų – sukuriame skirtingas pojūčių dimensijas.“
Be to, kad viskas turi būti labai patrauklu ir nuolat kisti, pasak Y. Meiri, svarbu atsižvelgti ir į būsimų lankytojų mentalitetą: „Yra skirtumas tarp Tel Avivo, Niujorko, Berlyno ir Stambulo paauglių. Taip, paaugliai visur paaugliai, bet kai kurios vertybės skiriasi, kai kur jos labiau tradicinės.“
Pasitelkus kūrybiškumą galima rasti pačių netikėčiausių būdų, kaip prisijaukinti lankytoją. Pavyzdžiui, muzikanto Leonardo Coheno gerbėjams apie žydų istoriją galima pasakoti muzikos kalba, nes jo kūryboje gausu žydų muzikos elementų, kuriuos L. Cohenas perkėlė paveiktas judaizmo. Taip atrandami tam tikri ryšiai tarp dalykų, kuriuos lankytojas mėgsta ir kuriuos svarbu papasakoti, o suprasti ir bendradarbiauti tampa gerokai lengviau.
Tikriausiai Y. Meiri yra labai kritiškas kitų muziejų lankytojas ir jam įtikti beveik neįmanoma? „Iš tiesų esu aplankęs labai daug muziejų, – nusijuokė jis. – Ir, žinoma, nesu įprastas muziejaus lankytojas. Bet turiu labai vertinamų muziejų. Vienas nuostabiausių – Imperinio karo muziejus Londone, kuriame pasakojama Pirmojo pasaulinio karo istorija. Jis – nuostabus, jame naudojamos įvairiausios priemonės, puikiai išnaudojama erdvė, pasitelktos interaktyvios technologijos.“
Puikus, pašnekovo vertinimu, Nobelio muziejus, įsikūręs Švedijos sostinėje Stokholme ir supažindinantis su Nobelio premija bei Nobelio premijos laureatais nuo pat 1901 m. Jis nedidelis, tačiau įtaigus.
Paklaustas, koks muziejus, kurį kuriant dalyvavo pats, atrodo sėkmingiausias, Y. Meiri pabrėžia, kad labai daug priklauso nuo kliento. Jeigu jis pageidauja ypatingo, išskirtinio muziejaus ir negaili šiam tikslui nei pastangų, nei lėšų, neabejotina, kad pavyks sukurti stulbinančių dalykų.
„Manau, vienas nuostabiausių ir unikaliausių muziejų – Bankininkystės muziejus Tel Avive, – įvardijo jis. – Pirmame muziejaus aukšte įkurdinta praeitis, antrame – dabartis, o trečiame – ateitis. Kiekviename aukšte bankininkystės temas ir klausimus atskleidžiame skirtingais aspektais. Praeities dalyje kuriame pasakojimą, nuo ko komercija prasidėjo, kokie buvo fabrikai ir t. t. Vidurinėje dalyje kalbame apie tai, kaip senoji bankų sistema atrodo šiandien, kaip ji veikia. Netgi sukūrėme muziejaus pinigus, skirtus vaikams prekiauti. Jie gali išbandyti įvairias simuliacijas. Viršutiniame aukšte kalbame apie ateitį – ne kokia ji bus po dvejų, bet po 20, 30 metų.“
Dar vienas, anot Y. Meiri, įspūdingas, nors už Bankininkystės muziejų daug mažesnis yra Holokausto muziejus Izraelio pietuose, skirtas Vengrijos žydams. Jame galima išbandyti alternatyvios istorijos matricą. Per visą kelionę lankytojams užduodami klausimai, į kuriuos jie atsakinėja, reaguoja. Jų atsakymai, reakcijos fiksuojami ir atsižvelgiant į jas sukuriama alternatyvi istorija.
Viešėdamas Lietuvoje Y. Meiri aplankė ir gabių vaikų ugdymo centrą „Gifted“, kuris įsteigtas pagal Izraelyje veikiančių tokių centrų modelį.
„Gabus vaikas visur yra gabus – ir Izraelyje, ir Lietuvoje, – pabrėžė Y. Meiri. – Jų stiprybė – gebėjimas matyti ne vien paviršių, bet tyrinėti ir suprasti gerokai giliau. Nesu kūręs tokių centrų Izraelyje, bet man tenka konsultuoti šalies vyriausybę šiais klausimais. Galiu pasakyti, kad vaizduotė yra daug svarbesnė nei įgytos žinios. Reikia sukurti būdą, kaip patekti į gabių vaikų mintis, į jų galvas, o ne vien suteikti jiems žinių. Žinoma, svarbu žinoti, kaip veikia Saulės sistema, bet gavę žinių tokie vaikai patys atras būdą, kaip tą veikimą perprasti.“ Tinkamai ugdomi ir nukreipiami gabūs vaikai gali tapti visuomenės nuomonės formuotojais, įkvėpėjais. Pasak pašnekovo, jeigu norite ugdyti vaikus, nepakanka jiems duoti žuvies, reikia duoti meškerę ir išmokyti žuvį pasigauti.
Ne tik gabiems vaikams, bet kiekvienam svarbus dalykas – nelikti pasyviu stebėtoju ir ieškoti netradicinių kelių, pastebėti ne tik gražius dalykus, bet ir sunkumus. „Pavyzdžiui, galima sudaryti sąlygas gabiems ir mokymosi sunkumų turintiems vaikams būti kartu – kad gabus vaikas lydėtų sunkumų patiriantį vaiką, padėtų jam įsitraukti į visuomenę, – kalbėjo Y. Meiri. – Gabūs vaikai yra tarsi maži visuomenės ambasadoriai. Šiuo atžvilgiu „Gifted“ centras Lietuvoje atlieka svarbų darbą. Kai lankiausi jo būstinėje Kaune, mačiau aistrą mokytojų akyse, ir tai nepaliko abejonių dėl jų misijos svarbos.“
BEREKLAMOS:
